Alkoholio ir antibiotikų vartojimas: kodėl neįmanoma derinti verslo su malonumu

Antibiotikai ir alkoholis yra visiškai nesuderinami komponentai, todėl gydymo metu verta atsisakyti bet kokio alkoholio. Tad pasakykite gydytojai, kurie ligoms gydyti skiria antibakterinius vaistus. Tačiau tinkle sklando daug turinio, kad nesuderinamumas yra labiau mitas, sugalvotas baimingiems pacientams. Išsiaiškinsime, ar galima gerti alkoholį vartojant antibiotikus ir ką tokiu atveju daryti.

Kodėl negalima gerti gydymo antibakteriniais vaistais metu

Antibakterinius vaistus skiria gydytojas, kad būtų sunaikinti ligos sukėlėjai, su kuriais negali susidoroti paties žmogaus imuninė sistema. Gydomasis žmogus turi rimtų sveikatos problemų, o tai reiškia, kad a priori jis neturėtų bloginti savo būklės. Tai reiškia, kad bet kokio gydymo metu nerekomenduojama gerti alkoholio iki visiško pasveikimo, kitaip tai gali sukelti neigiamų pasekmių pacientui. Kodėl negalima gerti alkoholio kartu su antibiotikais?

Antibiotikų ir alkoholio vartojimas kartu gali pabloginti esamas sveikatos problemas

Antibiotikai su alkoholiu yra ypač nepageidaujami dėl kelių priežasčių:

  1. vartojant alkoholį gydymo antibakteriniais vaistais metu, vaistų produktyvumas mažėja kiekvieną dieną;
  2. stipriųjų gėrimų vartojimas gydymo antibakteriniais vaistais metu gali paūminti lėtines ligas ir išprovokuoti alergines reakcijas, ypač jei pacientas yra linkęs į alergiją. Jei anksčiau vartojote alkoholį ir jis nesukėlė sutrikimų, tai nereiškia, kad gydymo antibakteriniais vaistais metu problemų nekils;
  3. vienu metu vartojant du organizmui sunkius cheminius junginius, kepenims tenka didžiulis detoksikacijos krūvis, su kuriuo organizmas gali ir nesusitvarkyti. Tokios sąveikos pasekmės gali būti netikėtos, ypač jei pacientas turi kepenų patologiją.

Chemikų teigimu, alkoholio vartojimas kartu su narkotikais yra didžiulis pavojus. Joks gydytojas negali tiksliai žinoti, kokia medžiaga pavirs alkoholis, jei gersite alkoholį vartodami antibiotikus, nes šiam procesui įtakos turi daug veiksnių. Būtent todėl vaistų instrukcijose rašoma, ar galima šią priemonę vartoti kartu su alkoholiu, o įspėjimuose rašoma: antibiotikų negalima derinti su alkoholiniais gėrimais. Negalvokite: išgersiu tik vieną stiklinę ir nieko nebus – net ir nedidelis alkoholio kiekis reaguoja su vaistinėmis medžiagomis ir gali išprovokuoti komplikacijas.

Kada po gydymo galima gerti stiprių gėrimų?

Gydytojai, skirdami antibiotikus, riboja alkoholio vartojimą gydymo metu. Pacientas būtinai turi išsiaiškinti, kada galima gerti alkoholį po antibiotikų skyrimo, nes paskutinė išgerta tabletė visiškai nereiškia, kad vaistas iš organizmo pasišalins per dieną. Kai kurie vaistai linkę kauptis, todėl jų poveikis tęsis dar kurį laiką pasibaigus gydymui. Paprastai pacientai į šias smulkmenas nesigilina, tačiau baigus gydymą gydytojas įspėja, kada galima gerti alkoholį išgėrus antibiotikų. Tam įtakos turi keli veiksniai:

  1. antibiotikų terapijos trukmė;
  2. ligos eigos ypatumai;
  3. komplikacijų ir gretutinių ligų buvimas pacientui;
  4. tolerancija antibiotikų terapijai;
  5. vaisto gebėjimas kauptis (kaupti);
  6. vaisto pasišalinimo iš organizmo laikotarpis.
Galimybė gerti alkoholį po gydymo priklauso nuo antibiotiko pašalinimo iš organizmo laiko.

Gydytojai dažniausiai pažymi, kad po antibiotikų galima gerti alkoholį po savaitės – tai yra pats dažniausias vaistų šalinimo metas, po kiek jų kraujyje neberandama jų pėdsakų. Tai reiškia, kad jie nebesąveikos su etanoliu. Atsižvelgiant į tai, kad standartinis antibiotikų terapijos kursas yra dešimt dienų, atsižvelgiant į vaistų likučių išsiskyrimo savaitę, pacientai neturėtų gerti alkoholio mažiausiai septyniolika dienų. Ilgėjant vaistų vartojimo laikotarpiui, alkoholio vartojimas atidedamas šiam laikotarpiui, nebent yra specialių gydytojo nurodymų. Priešingu atveju ankstyvo gėrimo pasekmės gali būti nenuspėjamos.

Kokių vaistų negalima maišyti su alkoholiu?

Idealus gydymo būdas yra atsisakyti gerti alkoholį per visą gydymo laikotarpį. Tačiau kai kuriais atvejais pacientas pažeidžia šią rekomendaciją ir gydymo metu vis tiek geria alkoholį. Ilgalaikiai stipriuosius gėrimus vartojančių pacientų stebėjimai, taip pat daugybė medicininių tyrimų leido nustatyti alkoholio ir antibiotikų suderinamumą. Vaistai skirstomi į du didelius pogrupius:

  1. tie, su kuriais gydymo metu griežtai draudžiama vartoti alkoholį;
  2. tie vaistai, su kuriais galima derinti stipriuosius gėrimus.

Šiuo atveju verta manyti, kad toks „leidimas" maišyti antibiotikus ir alkoholį yra labai sąlyginis, nes nė vienas iš gydytojų nežino, kokia paciento reakcija gali kilti vartojant tą ar kitą alkoholinį gėrimą. Atskyrimo principas grindžiamas ne tik teoriniu pagrindu, bet ir praktine patirtimi, pagrįsta daugelio žmonių, kurie gydymo metu vartojo gėrimus su laipsniu, tyrimu.
Niekas nežino, kaip šioje situacijoje elgsis konkretus organizmas, todėl net ir šiuo atveju visa atsakomybė už savo sveikatą tenka pacientui, ir ne vienas gydytojas pasakys, kad gydymo metu galima vartoti alkoholį.
Jei sveikata nepablogės, gydymo poveikis gali lengvai sumažėti.

Suderinamumo lentelėje pažymėti šie vaistai, su kuriais draudžiama vartoti alkoholį ir antibiotikus bet kokia forma ir kiekiu:

  • tetraciklinų grupė;
  • chloramfenikolis;
  • linkozamidai;
  • aminoglikozidai;
  • cefalosporinai;
  • makrolidai;
  • vaistai, skirti nuo tuberkuliozės.

Atsakymas į klausimą, ar galima gerti alkoholį vartojant šį antibiotiką, tikrai yra neigiamas. Daug teisingiau būtų susilaikyti nuo alkoholio ir pasidomėti, po kiek dienų galima gerti gėrimus su laipsniu. Kalbant apie kitus į sąrašą neįtrauktus narkotikus, tai nereiškia, kad alkoholis yra leidžiamas bet kokiomis dozėmis. Yra taip vadinama gydomosios dozės samprata, t. y. saugus alkoholio kiekis. Jei per dieną išgeriate ne daugiau kaip 50 gramų alkoholio, tai neigiamų pasekmių organizmui nesukelia. Po kurio laiko galite gerti daugiau – pasakykite gydytojui.

Narkotikų ir alkoholio sumaišymo pasekmės

Stiprintų gėrimų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių gydomo asmens organizmui. Taip yra visų pirma dėl to, kad kai kurie vaistai gali blokuoti suvartoto etanolio skilimą. Pavyzdžiui, gerai žinomas vaistas iš nitroimidazolų grupės turi šią savybę. Dėl savo poveikio acetaldehidas, užuot pasišalinęs iš organizmo, kaupsis audiniuose ir organuose ir darys juos destruktyviai. Dėl tokio tablečių ir stipriųjų gėrimų derinio organizmas nešios papildomą toksinį krūvį, su kuriuo hepatocitai (kepenų ląstelės) susidoroja daug sunkiau. Po alkoholio ir antibiotikų kepenų negalima greitai atkurti, nes toksinis krūvis padvigubėja.

Nesugebėjimą pašalinti toksinų iš organizmo lydi intoksikacijos požymiai, daug skausmingesni nei pagirios.
Apsinuodijimo apraiškos, jei kartu gersite antibiotikus ir stipriuosius gėrimus, neprivers jūsų laukti. Jau po kelių valandų pacientą gali staigiai užklupti pykinimas, vėmimas, stiprus migreninis galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys. Alkoholis ir antibiotikai išprovokuoja rausvas dėmes ant odos, o tai rodo kraujo mikrocirkuliacijos pažeidimą. Pacientams atsiranda šaltas prakaitas, svyruoja kraujospūdis. Ypač sunkiais atvejais gali pasireikšti į disulfiramą panaši reakcija – pati sunkiausia organizmo reakcija į alkoholio vartojimą, kuri gali sukelti rimtų pasekmių esant dideliam organizmo pažeidimui. Štai kodėl neturėtumėte kartu vartoti alkoholio ir narkotikų.

Atsižvelgdami į šiuos simptomus, pastebime, kad žmonėms, sergantiems hipertenzija, alkoholio derinti su antibakteriniais vaistais visiškai neįmanoma – bet koks išgertas alkoholio kiekis gali išprovokuoti hipertenzinę krizę. Taip pat pažymime, kad vaisto įvedimo į organizmą būdas neturi reikšmės - alkoholio vartojimo komplikacijos taip pat gali atsirasti vartojant vaistus injekcijų, tablečių, žvakučių ar akių lašų pavidalu.

Žinodami neigiamas narkotikų ir alkoholio tandemo pasekmes, gydytojai kiekvienam pacientui paaiškina, kodėl antibiotikai nesuderinami su stipriaisiais gėrimais. Šiuolaikinės medicinos žinios vis labiau juda ne ligų gydymo, o ligų profilaktikos metodų sklaidos link. Todėl šiuo atveju už komplikacijų prevenciją gydant antibakterinius preparatus yra atsakingas pats pacientas. Būtent pacientas, kuriam taikomas gydymas antibiotikais, pirmiausia turėtų būti suinteresuotas savo pasveikimu. Didelė atsakomybė už savo sveikatą ir suvokimas, kodėl negalima derinti vaistų ir alkoholio, turėtų tapti XXI amžiaus paciento gydymo filosofija.