Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais yra susijęs su fizinėmis ir psichologinėmis problemomis. Žmogus supranta, kad elgiasi neteisingai, bet negali atsikratyti priklausomybės. Ypač jei šalia nėra žmogaus, kuris galėtų padėti ir paaiškinti, kas yra šios, visas gyvenimo sritis paliečiančios, problemos priežastis. Norint nustoti gerti, neužtenka suprasti, kad tai yra blogai. Būtina tvirtai nuspręsti, kad su tuo reikia kovoti.
Alkoholizmas nėra išgalvota problema. Kiekvienas žmogus, kuriam alkoholis yra gyvenimo dalis, turėtų pagalvoti, kiek išgeria ir kaip tai veikia jį ir aplinkinius.
Kada galvoti
Specialistai pastebi, kad organizmas priklausomybę nuo alkoholio formuoja ne iš karto. Vėliau atsiranda abstinencijos sindromas, vedantis į alkoholizmą. Žmogus negali atsispirti norui išgerti, jam tai atrodo kaip būdas atitraukti save nuo problemų.
Laiku nenustojus gerti, alkoholio vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių – psichologinę degradaciją, kai net mažos alkoholinių gėrimų dozės sukelia sunkų apsvaigimą. Laikui bėgant būklė blogėja, todėl per didelės priklausomybės nuo alkoholio požymius svarbu atpažinti jau ankstyvose stadijose.
Turite pagalvoti apie galimą problemą šiais atvejais:
- Asmuo geria alkoholį dažniau nei kartą per dvi ar tris savaites.
- Žmogus ne šiaip geria, bet kiekvieną kartą, tyčia ar netyčia, patenka į didelio apsvaigimo būseną, vienos ar dviejų stiklinių atrodo neužtenka.
- Žmogus įsitikinęs, kad nevartodamas alkoholio negali visiškai atitrūkti nuo darbo dienų, atsipalaiduoti ar leisti laiko su draugais.
Mitai apie alkoholį
Alkoholinių gėrimų įtaka žmogui ir jų vaidmuo visuomenėje apipintas mitais. Netikėkite kiekvienu teiginiu, jie dažnai nesuprantami. Yra keletas bendrų mitų apie alkoholį:
1. Alkoholis paliečia tik tuos žmones, kurie genetiškai linkę į alkoholizmą.
Visiškai klaidingas teiginys. Genetika negali paaiškinti rimtų atskiro asmens ar ištisų tautų alkoholio problemų, nes genetinis pagrindas jau seniai buvo mišrus. Situacija kiekvienoje šalyje priklauso nuo alkoholio politikos ir alkoholinių gėrimų platinimo, reklaminių kampanijų, informacijos apie neigiamą poveikį atvirumo ir pagalbos prieinamumo žmonėms, norintiems atsikratyti problemos. Pavyzdžiui, priverstinis alkoholizmo gydymas tampa vis dažnesnis, o tai reiškia, kad daugiau žmonių sužinos apie būdą, kaip atsikratyti priklausomybės.
2. Kokybiškas alkoholis nekenkia organizmui
Manoma, kad pagrindinis priešas yra surogatinė arba nekokybiška žaliava, iš kurios gaminamas alkoholis. Tačiau tai lengva paneigti, prisiminus, kad net „aukštos kokybės" alkoholyje yra etanolio. Tai yra toksiška medžiaga, kuri gali būti mirtina, jei vartojama dideliais kiekiais. Taigi, ekspertai įrodė, kad didžiausią žalą organizmui daro ne surogatas ir priemaišos, o pats etilo alkoholis, kuris yra bet kokių alkoholinių gėrimų dalis.
3. Saikingas gėrimas nekenkia organizmui
Plačiai paplitusi nuomonė, kad tik piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, o „normalus" alkoholio vartojimas nesukelia priklausomybės. Tai netiesa. Įrodyta, kad bet kokia etilo alkoholio dozė yra kenksminga. Psichologai ne kartą yra sakę, kad negalima vartoti tokių terminų kaip „saikingas" ar „kultūringas" gėrimas. Jie yra klaidinantys, o alkoholiui žmogus gauna savotišką leidimą.
4. Alkoholiniai gėrimai padeda atsipalaiduoti ir mažina stresą.
Vienas didžiausių klaidingų nuomonių. Alkoholis visai nėra poilsio garantija. Priešingai, „apgaudinėdamas" smegenų ląsteles, sukuria atsipalaidavimo ir streso mažinimo iliuziją. Kai žmogus geria alkoholinius gėrimus ir jam atrodo, kad jis tampa ramesnis, nervų sistemoje išlieka įtampa. O apsvaigusią būseną verta sunykti, nes ji auga eksponentiškai. Dėl to alkoholis tik maskuoja stresą.
5. „Lengvieji" alkoholiniai gėrimai nėra tokie kenksmingi kaip stiprieji.
Manoma, kad alus ar sidras žmogaus organizmui daro daug mažiau žalos nei degtinė. Nepriimkite šio teiginio rimtai. Būtent „lengvumas" sukelia neigiamas pasekmes. Kai žmogus geria alų, jam atrodo, kad apsvaigimas yra visai nežymus. Dėl to gėrimas dažnai neapsiriboja vienu, dviem ar net trimis buteliais.
Kaip nustoti gerti alkoholį savarankiškai
Priklausomybė nuo alkoholio yra rimta psichologinė ir fizinė liga, kurios daugeliu atvejų negalima savarankiškai gydyti. Pažengusiais atvejais be narkologo pagalbos išsiversti neįmanoma, nes neteisingi ar nepakankami veiksmai gali baigtis mirtimi. Dažnai vienintelė išeitis yra alkoholizmo gydymas vaistais.
Tačiau ne visi norintys mesti gerti yra pažengusios stadijos. Be to, ne visi nori bendrauti su specialistais dėl pinigų gydymui ar nepasitikėjimo šiuolaikiniais terapijos metodais. Ir daugumoje mažų miestelių visiškai neįmanoma rasti žmogaus, kuris padėtų išspręsti šią problemą.
Bet kokiu atveju, nesvarbu, ar pacientas kreipiasi pagalbos į specialistą, ar kreipiasi į reabilitacijos centrą, ar pats bando išsigydyti nuo alkoholio, priklausomas žmogus gali vadovautis ne vienu patarimu. Pirmiausia žmogus turi suprasti, kas tiksliai paskatino jį iki priklausomybės nuo alkoholio. Galbūt tai draugai, kurie nuolat vartoja alkoholį; įmonių vakarėliai, kurie neapsieina be stipriųjų gėrimų; šeimos narys, kuris dažnai geria. Kai tik žmogus supras problemos esmę ir pradės jos atsikratyti, gydymo rezultatas netruks laukti.
Žinoma, pakeisti aplinką neužtenka. Nepaisant to, kad dalis priklausomo nuo alkoholio psichologinių problemų slypi būtent socialiniame faktoriuje, negalima atmesti individualių savybių. Žmogus, visiškai patenkintas savo gyvenimu, gyvenantis harmonijoje su savo vidiniu pasauliu, neieškos paguodos alkoholio butelyje. Labai dažnai alkoholizmas sukelia nepasitenkinimą gyvenimu, nepasitenkinimą esama padėtimi ar kitus psichologinius veiksnius.
Būtent dėl to dauguma alkoholikų yra vyrai. Stipriajai lyčiai realizacijos visuomenėje, ambicijų ir statuso klausimai yra sudėtingesni ir gilesni nei moterų. Alkoholiniai gėrimai sukuria sėkmės iliuziją. Alkoholikas pradeda jausti, kad karjeros laiptų viršūnės visiškai nereikalingos, nes jis jau jaučiasi pats geriausias ir pasitikintis savimi. Todėl jei laiku nenustosite gerti, galite likti su neišsipildžiusiomis svajonėmis ir silpna sveikata.
Kai žmogus pradeda traukti save ir kažko siekti, ar tai būtų šeimos, ar karjeros gerovė, dingsta poreikis nuolatiniam „maitinimui" alkoholiu. Tik užsiėmimas, į kurį žmogus elgsis su meile ir baime, galės išstumti mintis apie alkoholį iš sąmonės.
Psichologiniai patarimai, padėsiantys atsikratyti alkoholizmo
1. Pagundų turi būti kuo mažiau.
Psichologai nuolat primena, kad priklausomybę turinčiam žmogui bet koks priminimas apie alkoholį gali būti mirtinas. Taigi, norint ištrūkti iš apsvaigimo, reikia iš namų pašalinti visus alkoholinius gėrimus. Atostogos, atostogos su draugais, šeimos šventės, kuriose dalyvauja žmogus, kuris metė gerti, turėtų vykti be lašelio alkoholio. Iš įmonių vakarėlių ir apsilankymų vietose, kur parduodamas alkoholis, geriau visiškai atsisakyti.
2. Skatinkite sėkmę
Gerai žinomas psichologinis triukas – padrąsinimas. Jei žmogus negėrė nė vienos dienos, jis turėtų pagirti save. Jam (šioje konkrečioje situacijoje) tai yra pasiekimas. Tais atvejais, kai pacientui pavyksta susilaikyti nuo alkoholio pirkimo, jis turėtų apdovanoti save dar vienu pirkiniu ar kelione į įdomią vietą.
3. Bendravimas su artimaisiais
Mesti gerti yra didelis iššūkis. Sunku nustoti galvoti apie alkoholį, o sustabdyti save nuo neapgalvotų veiksmų yra žygdarbis. Socializacija ir bendravimas su artimaisiais padeda ne tik atitraukti nuo šių minčių, bet ir prisiminti, kad gyvenime tikrai svarbu ne alkoholio butelis, o žmonės ir tinkama aplinka.
4. Fizinis aktyvumas
Psichologai teigia, kad fizinis aktyvumas yra geriausias būdas numalšinti stresą ir nervinę įtampą, atsirandančią žmogui, kuris meta gerti. Kiekvieną dieną reikia vaikščioti, daryti rytinę mankštą, palaipsniui didinant tempą ir krūvį. Laikui bėgant kūnas pradės stiprėti, o smegenys taps švaresnės. Fiziniai pratimai padeda organizmui gaminti laimės hormoną.